„Prisiminimai apie Kauno miesto moterų klubą, įkurtą Profsąjungų kultūros rūmuose 1970 m. pabaigoje. Tai buvo pirmas moterų klubas to meto respublikoje. Jo iniciatorė – Profsąjungų kultūros rūmų kultmasinio skyriaus vedėja Nijolė Snečkienė. Ji per spaudą sukvietė moteris į pirmą steigiamąjį susirinkimą. Tai įvyko 1970 m. gruodžio 10 dieną. Susirinko ir užsiregistravo net 386 moterys. Buvo išrinkta 10 – ties asmenų klubo taryba, jos pirmininkė – miesto finansų skyriaus vyr. inspektorė Nijolė Miliauskienė, o pavaduotoja – Nijolė Snečkienė.
Netrukus buvo sudarytas ir patvirtintas perspektyvinis darbo planas, klubo nuostatai. Numatyta į renginius, iš pradžių vykusius kartą per mėnesį, kviesti patyrusius medikus, pedagogus, teisininkus, dailininkus, kulinarus ir kitų profesijų žmones, kurie supažindintų moteris su grožio higiena, kulinarijos paslaptimis, stalo serviravimu, buto apstatymu, gero elgesio taisyklėmis, vaikų auklėjimo problemomis, sezono madomis, įvairiomis gyvenime reikalingomis žiniomis.
Moterims pageidaujant, vėliau buvo sudarytos trys sekcijos pagal narių pomėgius. Tai šeimosbuities sekcija, vadovaujama Sanitarinio švietimo namų gydytojos Marijos Augulienės ir talkinama Genovaitės Survilienės, Baldų kombinato laboratorijos viršininkės. Už veiklią kulinarijos sekciją buvo atsakinga Aneta Anfimovienė, „Rytojaus“ valgyklos kasininkė, ir Poliklinikinės ligoninės narkologinio skyriaus medicinos sesuo Aldona Čekauskienė. Darbščiųjų rankų sekcijai vadovavo energinga Mašinų išbandymų stoties vyr.buhalterė Regina Giedraitytė, o moteris megzti, rišti kilimėlius mokė pakviesta patyrusi meistrė I. Gylienė.
Pradėjus veikti sekcijoms pagal pomėgius, ėmėme susirinkti kiekvieną savaitę, t.y. keturis kartus per mėnesį. Po ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo moterų klubo pirmininke tapo „Šviesos“ leidyklos vyr.redaktorė Elena Cemnolonskienė, o pavaduotoja – to meto Profsąjungų kultūros rūmų kultmasinio skyriaus vedėja Stasė Ruibytė.
Klubo taryba, veikusi visuomeniniais pagrindais, visą laiką rūpinosi, kad moterims organizuojami renginiai būtų ne tik įdomūs, turiningi, bet ir naudingi. Pavyzdžiui, jau pirmame klubo užsiėmime „Modernioji grožio higiena“ gydytoja V.Martusevičienė aiškino, kaip prižiūrėti veido odą be kosmetikos priemonių, o gydytoja kosmetologė L.Mockuvienė – kokius kremus naudoti prireikus.
Renginiuose „Vedybinis gyvenimas“, „Kodėl dingsta meilė“ gydytojos I.Gogelienė ir N.Elijošaitienė kalbėjo apie bendravimo kultūrą, šeimos laimę, moters higieną bei sveikatą. Daug dėmesio sulaukė renginys „Moteris ir mada“. Jame „Kauno audinių“ dailininkė G.Stankūnienė ir desinatorė D. Eitutienė pademonstravo naujausius audinių pavyzdžius, pakomentavo modelius. Fojė vyko audinių paroda – pardavimas. Moterys galėjo įsigyti deficitinių prekių. Klubo vakarų pavadinimai kalbėjo patys už save. Tai „Šukuosenos ir plaukų priežiūra“, „Vaišių kultūra“, „Stalo serviravimas“, „Maisto atsargos žiemai“ ir kitos. Ypač aktyvi buvo kulinarijos sekcija. Joje dalijosi patirtimi puikios agronomės – K.Brundzienė, M.Baranauskienė, mokslų kandidatės V. Steponavičienė, S.Stankaitytė ir kitos.
Mūsų klubu susidomėjo Vilniaus ir Kauno žurnalistės, Lietuvos televizijos diktorė Gražina Bigelytė. Ji dar labiau išgarsino agronomę Mariją Baranauskienę, perėmusi jos patirtį. Prasmingi buvo klubo renginiai „Vaikai – mūsų atetis“, „Maži vaikai – maži vargai“, „Pedagogika ir teisė“, klausimų ir atsakymų vakarai, kuriuose lankėsi pedagogės R.Vasiliauskienė, J.Pajarskaitė, teisininkė O. Puodžiulienė bei kitų įvairių profesijų atstovės.
Jeigu iš pradžių buvo rengiami praktiški buitiniai užsiėmimai, tai į klubą įsijungus daugiau kultūros darbuotojų moterų, imta organizuoti susitikimus su žymiais menininkais, poetais, kompozitoriais, dailininkais.
Moterų klube svečiavosi populiarūs respublikinių premijų laureatai poetai A.Baltakis ir J.Marcinkevičius, jauni gabūs grafikai R.Čarna ir G.Didelytė, Kauno muzikinio teatro solistai T.Chmieliauskaitė, G. Jasiūnaitė, S.Rubinovas, to meto muzikinė siela G.Kuprevičius, puikios pianistės S.Bielionytė, L. Richterytė.
Įsimintinas poetės S.Neries 70 – mečio minėjimas, kurį palydėjo ne tik solistės, bet ir R.Štaro vadovaujamas literatūrinis teatras. Išskirtinė buvo tautos genijaus M.K.Čiurlionio 100 – ųjų gimimo metinių šventė, kompozitoriaus J.Naujalio paminklo pagerbimas Raudondvaryje.
Į menininkų bei poilsio vakarus lankydavosi ir šeimos nariai. Visus mus džiugindavo savo menu visuomeniški Profsąjungų kultūros rūmų kolektyvai: vaikų choras, baleto studija, pramoginių šokių meistrai J.ir Č.Norvaišos bei kiti šaunūs šokėjai.
Ypač daug renginių buvo Tarptautiniais moterų metais – 1975 – aisiais: surengtos išvykos su šeimos nariais į Tauragės keramikos gamyklos nuostabią poilsiavietę ant Rambyno kalno, sportinės varžybos, Leonpolio ūkyje Ukmergės rajone šventė, kurioje dalyvavo žymi „Grok, Jurgeli“ vedėja ir šeimininkė S.Navardaitienė.
Viename susitikimų dalyvavo dokumentinių kino filmų režisierius H.Šablevičius. Jis pademonstravo kino filmus „Mūsų trylika“ apie kompozitoriaus J.Gaižausko šeimą, „Žiniuonė“ – apie žinomą biologę E.Šimkūnaitę, „Aš vargšas karalius“ – apie aktorių Donatą Banionį.
Visų renginių ir neišvardysi. Jų buvo labai daug, turiningų ir įdomių. Surengta gėlininkių, vaikų darbelių, pačių moterų valgių parodų. Metodinės ir visokeriopos paramos teikė Kauno Profsąjungų kultūros rūmai. Jų remiamas Kauno moterų klubas tapo reikšmingu kultūros židiniu, veikęs porą dešimtmečių. Veikliausios klubo tarybos moterys buvo apdovanotos Rūmų Garbės raštais.
Tai nuotraukos apie moterų klubo, įkurto prieš 50 metų Kauno Profsąjungų kultūros rūmuose, kai kuriuos renginius. Klubo taryboje man teko visuomeniškai darbuotis nuo pat jo įkūrimo, o vadovauti, kiek pamenu, daugiau kaip 10 metų. Aš buvau antroji Moterų klubo pirmininkė, išrinkta po Nijolės Miliauskienės. Trečiąja pirmininke, man išėjus, tapo veikli klubo tarybos narė Regina Giedraitytė, Mašinų išbandymų stoties vyr. buhalterė. Ji pasakojo, kad iki pat Sąjūdžio veikusiam klubui toliau vadovavo ketvirtoji pirmininkė, bet jos pavardės nebeprisiminė.“ – dalinosi Elena Cemnolonskienė.
