Date/Time
Date(s) - 21/09/2020
7:00 pm - 9:00 pm
Location
KKC / Kauno kultūros centras
Categories
For English please scroll down >>>
Šios programos turinys susijungė gana intuityviai, ieškant paralelės tarp technologinės judančio vaizdo kaitos ir vaizduotės. Bandant apibūdinti šių penkių menininkų kūrinius gimė pavadinimas videovaizduotė. Kaip kuriami vaizdai atspindi mūsų vaizduotę ir daro įtaką jai formuotis? Vizualinė atmintis kaip nesibaigiantis filmas. Šį abipusį videovaizdo ir vaizduotės, technologijos ir žvilgsnio ryšį pavadinome videovaizduote, bandydamos įvardyti sąmonės ir pasąmonės ryšį su videotechnologija.
Visi programos kūriniai atskleidžia įvairias erdves: skaitmenines, patirties, žiūrėjimo. Marge Monko darbas Brangusis D atspindi jautrų ir intymų ne tik dviejų žmonių, bet ir vidinių jausmų bei technologijų dizaino santykį. Polako van Bekkumo filmo Pasivažinėjimas veiksmas vyksta virtualioje Google Earth erdvėje, o joje atsirandantys emociniai išgyvenimai iš realaus pasaulio kvestionuoja šių pasaulių skirtumus. Persijnas Broersenas ir Margit Lukács darbas Miškas lokacijoje skaitmeninėmis priemonėmis atkuria Belovežo girią, kuriai gresia išnykti, o Allison Henriquez Naktinis judesys sustabdo žiūrovą patyrime ir panardina į sapnišką būseną. Filmas Parsi tarytum sukuria dar vieną naują poetinę erdvę, kuri nėra nei 360 laipsnių kampu filmuotoje Bisau Gvinėjoje, nei eilėraštyje apie tai, ko nėra – taip sukuriama dar viena videovaizduotė.
Kuratorės Milda Januševičiūtė ir Monika Lipšic
>
Marge Monko
Brangusis D, 8’, 2015
Įgarsintas videofilmo tekstas remiasi fikciniu meilės laišku, kuriame atsiskleidžia skirtingi šiuolaikinės meilės aspektai. Jame yra keletas nuorodų, pvz., į Chriso Kraudo, Siri Hustvedt ir Andre Gorzo tekstus, taip pat į gerai žinomą The Beatles dainą Something ir sociologinius Evos Illouz tyrimus. Videofilme rodomas kompiuterio ekranas, fiksuojantis laiško rašymo procesą, kurį pertraukia naršymas internete ir vaizdinių failų tyrinėjimai.
Marge Monko gyvena ir dirba Taline. Ji studijavo Estijos meno akademijoje ir Šiuolaikinio meno institute (HISK) Gente, Belgijoje. Monko kuria fotografijas, videomeną ir instaliacijas. Ji semiasi įkvėpimo iš istorinių vaizdų, jos darbuose jaučiamos psichoanalizės, feminizmo ir vizualinės kultūros studijų įtakos.
>
PolakVanBekkum
Pasivažinėjimas, 12’, 2019
Giedra ir žvaigždėta naktis. Kelio ženklai blyksi reguliariai ir patikimai. Mes matome vaizdą tik per priekinį stiklą, bet iš negausių dialogų suprantame, kad esame vyro ir moters kompanijoje, kad jie yra saloje. Jie keliauja į vietą, kurioje seniai nutiko kažkas blogo. Beasmenių satelitinių Google Earth vaizdų žemėlapis sukuria priešpriešą emociniam lakoniškų sakinių krūviui ir sustiprintam širdžių plakimo garsui.
Esther Polak ir Ivaras van Bekkumas yra kartu dirbanti menininkų pora, pasivadinusi pseudonimu PolakVanBekkum. Jie perteikia savo asmenines judėjimo ir erdvės patirtis atsiremdami į Nyderlandų realistinio peizažo tapybos istoriją. Savo projektuose jie dažniausiai bendradarbiauja su kitais, ar tai būtų žmonės, ar gyvūnai, ar saulės spinduliai.
>
Persijn Broersen & Margit Lukács
Miškas lokacijoje, 12’, 2018
Miškas lokacijoje yra paskutinių pirmykštės Belovežo girios likučių virtuali replika. 11 800 metų senumo Belovežo giria, esanti Lenkijos ir Baltarusijos pasienio zonoje, daugybę amžių audrino Europos vaizduotę kaip legendų, mitų ir pasakų vieta. Per visą jos istoriją giriai buvo priskiriama įvairių vaidmenų: nuo kultūrinio ir istorinio konstrukto iki bandymo iškovoti ekonominių išteklių ir politinių debatų arkliuko. Nepaisant UNESCO pasaulio paveldo objekto statuso, šiai giriai išlikti iki visai neseniai grėsmę kėlė intensyvi medienos pramonė. Naudodami vietoje filmuotą medžiagą, Margit Lukács ir Persijnas Broersenas sukūrė skaitmeninę nykstančio miško „atsarginę kopiją“, plokščias fotografijas pavertė į trijų dimensijų erdvę, kuri naudojama kaip fonas Irano operos dainininkei Shahram Yazdani.
Margit Lukács ir Persijn Broersen yra menininkai, gyvenantys Amsterdame. Dauguma P. Broerseno ir M. Lukács darbų kyla iš domėjimosi medijomis ir technologijomis ir yra susiję su peizažų vaizdavimo politikos klausimais, susijusiais su politikos, mitologijos, (meno) istorijos ir kino kontekstais.
>
Allison Henriquez
Naktinis judesys, 4’, 2019
Filme Naktinis judesys tyrinėjama mįslinga elnių prigimtis ir kaip jie užvaldė kolektyvinę vaizduotę savo metaforiška esme. Daugybėje kultūrų elnias yra dvasinio autoriteto simbolis. Viena priežasčių tam galėtų būti jo fizinės ypatybės – žvilgsnis, vikrumas, greitis ir ragai, – siejamos su tokiomis vertybėmis ir simboliais žmonių vaizduotėje. Šventas gyvūnas su švelnumo ir minkštumo dvasia, pasiuntinys, šamanas, ir moteriškumo personifikacija.
Allison Henriquez yra poetė ir videomenininkė. Šiuo metu ji mokosi judančio vaizdo magistro studijose Sandbergo institute. Daug metų ji dirbo Tarptautiniame Roterdamo kino festivalyje. Savo meno praktikoje ji siekia tyrinėti poezijos, judesio ir garso santykį. Šiuo metu ji daugiausia tyrinėja poetinę atmintį, kurioje vengiama įprastinių linijiškumo ir tikslumo nuostatų, kad galėtų atverti painų žmogiško subjekto santykį su niekada iki galo nepažinia praeitimi.
>
Mariano Blatt, Eduardo Williams
Parsi, 23’, 2018
Veiksmo kamera naudojama vietoj švytuoklės filmo sukurtoje erdvėje. Tarsi rašiklio smaigalys ji rašo istoriją sekdama paskui žmones, kūnus ir jų judesius neįmanomais rakursais, keliauja su veikėjais mašinose ir ant riedlenčių Bisau Gvinėjos gatvėmis ir prospektais. Šiame filme menininkas Eduardo Williamsas ir poetas Marianno Blattas išnaudoja visas ekspresyviąsias vaizdo poezijos galimybes – kuria keistą ir įtraukiančią popmuzikos ritmų ir vizualinių kameros priemonių, kurias gyvenimui prikelia filmo veikėjai, analogiją.
Eduardo Williamsas (g.1987, Argentina) yra kino kūrėjas ir menininkas, kurio darbuose pasitelkiamas takus stebėjimo būdas, ieškant santykių ir spontaniškų nuotykių fiziniuose ir virtualiuose tinkluose.
Mariano Blattas (g.1983, Argentina) yra poetas ir nepriklausomos leidyklos Blatt & Ríos literatūros redaktorius bei vienas jos vadovų. Tęstinė poema No es yra jo viso gyvenimo kūrybos projektas.
>>> ℕ???????? ???ℕ??? <<< >>>>>>>>>>>>>>>>>>>>>
>>>>> Film programme Videoimagination <<<<<<
The contents of this programme have been put together quite intuitively while on a lookout for parallels between technological video change and imagination. Trying to define works by five artists, resulted in the programme’s title, Videoimagination. How do produced images reflect our imagination and what impact do they have on its shaping? Thinking of visual memory as a never-ending film and seeking to identify connections between the conscious and the unconscious with video technology, we called the programme Videoimagination, emphasising a mutual relation between video and imagination, technology and gaze.
All works in this programme explore various spaces — digital, experiential, observational. Work by Marge Monko, Dear D, reflects sensitive and intimate connections not only between two people, but also between inner feelings and technological design. Polak van Bekkum’s The Ride takes place in the virtual world of Google Earth, but the emotional experience occuring in the real world challenges the differences between the two. Broersen and Lucacs use digital devices in Forest on Location to recreate the Białowież forest which is facing extinction, whereas in Allison Henriquez’s Nocturnal Motion the spectator becomes suspended in the experience and immersed into a dreamlike state. Mariano Blatt and Eduardo Williams’ film, Parsi creates one more videoimagination with its poetic space which exists neither in 360-degree captured Guinea-Bissau nor in a poem about that which does not exist.
Curated by Milda Januševičiūtė and Monika Lipšic
>
Marge Monko
Dear D, 8’, 2015
The voice over text of the video is based on a fictional love letter which touches upon different aspects of contemporary love. The text includes several references to the writings of Chris Kraus, Siri Hustvedt and Andre Gorz, as well as the well-known song ‘Something’ by The Beatles and sociological research by Eva Illouz. The video is recorded on the computer screen and shows the process of writing the letter, interrupted by browsing the web and exploring image files.
Marge Monko lives and works in Tallinn, Estonia. She has studied at the Estonian Academy of Arts and at HISK (Higher Institute for Contemporary Art) in Ghent, Belgium, and works with photography, video and installation. Her works are inspired by historical images and influenced by theories of psychoanalysis, feminism and visual culture.
>
PolakVanBekkum
The Ride, 12’, 2019
It’s a clear and starry night. Road markings are lighting up with reassuring regularity. We only see the view through the windshield, but from the sparse dialogue we know we are in the company of a man and a woman and that they’re on an island. They’re on their way to a place where something bad had happened long ago. The visual landscape of impersonal Google Earth satellite images counterbalances the emotional charge of the short, low-key sentences and the sound of amplified heartbeats.
Esther Polak and Ivar van Bekkum work together as an artist-couple under the name PolakVanBekkum. Rooted in the history of Dutch realistic landscape depiction, they express personal experiences of moving and space. Their projects are often informed by collaborations with participants, be it humans, animals or the rays of the sun.
>
Persijn Broersen and Margit Lukács
Forest on Location, 12’, 2018
Forest on Location is a virtual replica of the last remains of the primeval forest Białowieża. The 11,800 year-old Białowieża forest, located in the border region between Poland and Belarus, has been a wellspring of European imagination for centuries, forming the backdrop for legends, myths and fairytales. Throughout its history the forest has been assigned various roles: from a cultural and historical construct to a fought-over economic resource and a political hot potato. Despite its status as a UNESCO World Heritage Site, its continued existence, until recently, was threatened by extensive logging. Using footage shot on location, Margit Lukács and Persijn Broersen created a digital ‘back-up’ of the disappearing forest, converting two-dimensional photographic documentation into a three-dimensional environment that forms the backdrop for the performance of Iranian opera singer Shahram Yazdani.
Margit Lukács and Persijn Broersen are artists based in Amsterdam. Much of Broersen and Lukács’ practice is informed by the questions deeply rooted in the interest in and the workings of media and technology, intertwined with the politics of depicting landscapes, culled from political, mythological, (art)historical and filmic sources.
>
Allison Henriquez
Nocturnal Motion, 4’, 2019
Nocturnal motion explores the enigmatic nature of deers and how they’ve captured the collective imagination with their metaphorical essence. In many cultures, a deer is a symbol of spiritual authority. One of the reasons for this could be its physical characteristics –– its gaze, its agility, its speed and its antlers –– which inspire associated values and symbols in the imagination of humans. A sacred animal with the spirit of gentleness and softness, a messenger, a shaman, personifying conventional ideas of femininity.
Allison Henriquez is a poet and video artist. She is presently pursuing a Master’s degree in moving image at the Sandberg Instituut. She has worked at the International Film Festival Rotterdam for a number of years. Her practice seeks to examine the relation between poetry, moving and sound. Currently she is interested in exploring poetic memory, a practice which eschews conventional notions of linearity and accuracy in order to uncover the human subject’s intricate relationship with a past that cannot be fully known.
>
Mariano Blatt and Eduardo Williams
Parsi, 23’, 2018
The Go Pro serves as a pendulum in the space created in the film. Like a nib of the pen, it writes as it follows people, bodies and their movements in impossible angles, it travels with protagonists in cars and skateboards, through the streets and avenues of Guinea-Bisseau. In this film, artist Eduardo Williams and poet Marianno Blatt extend every expressive possibility of video poetry, establishing a strange and immersive correspondence between the rhythms of pop music and the visual measures of the camera, which are brought to life by the characters.
Eduardo Williams (b.1987, Argentina) is a filmmaker and artist whose works explore a fluid mode of observation, looking for shared relations and spontaneous adventures within both physical and virtual networks.
Mariano Blatt (b.1983, Argentina) is a poet, literary editor and co-director of Blatt & Ríos, an independent publishing house. His ongoing poem No es is a lifelong writing project.
>>>> ?ℝ?? ?ℕ?ℝ?ℕℂ? <<<<<
