Elvitos Šiberekovaitės keramikos paroda „Šešėlių globėjai“

Paroda tyrinėja baltų mitologiją ir jos kuriamą paslaptingą erdvę žmogaus kasdienybėje. Kaukas, aitvaras ir laumė – mitologinės būtybės, glaudžiai susijusios su žmogaus gyvenimu ir jį supančiu pasauliu. Jos įkūnija pasaulėvaizdį, kuriame nematomas pasaulis nėra atskirtas nuo kasdienybės, o magija gali slypėti pačiuose įprasčiausiuose dalykuose. Parodos autorę domina šių būtybių dvilypumas – jos gali globoti ir lydėti žmogų, tačiau kartu išlieka nenuspėjamos, paslaptingos ir iki galo nepažinios.

 

Keraminėse skulptūrose ieškoma šių būtybių pavidalų, tačiau nesiekiama jų tiesiogiai atvaizduoti. Abstrakčios, organiškos formos primena paukščius, medžio gumbus ar nepažįstamus gamtos darinius, bet neatskleidžia vienareikšmės savo tapatybės. Jos balansuoja tarp atpažįstamo ir svetimo, natūralaus ir antgamtiško, tarsi priklausytų pasauliui, kuris egzistuoja greta mūsų, tačiau ne visada atsiveria žvilgsniui.

 

Paroda kviečia į erdvę, kurioje mitologinės būtybės gali būti nujaučiamos, bet nebūtinai pamatomos ar paaiškinamos. Jos tampa tarsi nematomais kasdienybės gyventojais, primenančiais, kad pasaulyje vis dar yra vietos paslapčiai, vaizduotei ir tam, ko negalime iki galo suprasti. Tai bandymas priartėti prie magiško pasaulio suvokimo, kuriame žmogus nėra vienintelis veikiantis pasaulio dalyvis, o pažįstama tikrovė visuomet slepia daugiau, nei leidžia pamatyti iš pirmo žvilgsnio.