Kauniečiams išgirdus žodžius „Profsąjungų rūmai“ nekyla abejonių, apie kokias erdves ar kokį istorinį pastatą yra kalbama. Miesto svečiai greičiausiai pažįstami su Kauno kultūros centru, o senbuviai kauniečiai dar prisimena jį kaip Kauno Profsąjungų kultūros rūmus. Nors pavadinimas per 80 metų keitėsi, esminiai faktoriai išliko – bendruomeniškumas, kultūra, individualiai tobulėjantys žmonės – visa tai ne tik kauniečius, bet ir miesto svečius iki šiol traukia į Kauno kultūros centrą.

 

Pastato eksterjerą suprojektavo inžinierius-architektas Adolfas Lukošaitis, o vidinių patalpų planą inžinierius Antanas Novickis. Pastatas susideda iš dviejų keturaukščių, stačiu kampu sujungtų korpusų ir prie Kęstučio gatvės korpuso kieme pridurto salės tūrio. Rūmų išorė griežta ir santūri, o fasadai į abi puses beveik vienodi, taip sukuriamas  monolitinio statinio įvaizdis.  Reljefiškai struktūra sukurta vertikalių trikampio profilio briaunų ir siaurų langų ritmu, įrėmintu lygiomis juostomis. Pagrindinis portalas – platus, trijų durų,  esantis Kęstučio gatvėje. Duris ir langelius virš jų puošia platus, įrėžomis pagyvintas apvadas. Vytauto prospekto fasado šone esantis portalas kiek kuklesnis – vienų durų. Vidinių erdvių interjere išliko pirminių meniškų, utilitarinių elementų: įvairiakraštės teracinio granito grindys, laiptų porankiai ir profiliuoti lubų apvadai, didžiojoje salėje slepiantys perimetrinio apšvietimo įrangą. Gražiausia rūmų vieta – centrinis vestibiulis su plačiais laiptais ir akį džiuginančiu, spalvotu vitražu.

 

Pirmasis tokios tipologijos pastatas – Darbo rūmai – duris atvėrė 1940 m. Iškilmės prasidėjo kartu su tuometiniu Lietuvos Respublikos prezidentu Antanu Smetona. Atidarymo proga buvo pastatyta ir visuomenei pristatyta lietuviška Miko Petrausko opera „Birutė“. Pamažu rūmai tapo gyvybingesni – būrėsi pirmieji meno kolektyvai, atsidarė progimnazija ir apartamentai svečiams, esantys ketvirtame pastato aukšte. Karo metais įsikūrė fašistų gestapas.

 

Kauno kultūros centras jau 80 metų yra kultūrinis fenomenas, aprėpiantis visą epochą nuo tarpukario iki dabartinio kultūros vystymosi etapo. Vienas pagrindinių tikslų išliko iki šiol – telkti bendruomenę, išsaugoti identitetą ir atnaujinti erdves, kurios patenkintų lankytojų lūkesčius ir poreikius. Siekdami atgaivinti istoriją, prisiminti čia besilankiusius žmones ir įamžinti jų atsiminimus, kuriame vieną bendrą projektą pavadinimu „80 metų kultūros“. Įgyvendindami šį projektą, kursime virtualią ekskursiją (3D turą), kuri į kultūrinę veiklą įtrauks ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančius Kauno kultūros centro bendruomenės narius bei naujus, pamažu su šia įstaiga susipažįstančius, žmones.

 

Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.